derėti

derėti
1 derė́ti, dẽra (dẽri, dẽria), -ė́jo 1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derė́jau arklį J. Kiek derė́jai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip, dėde, griovių kast nebuvo derėta A.Vien. ^ Katės maiše nederėk Trgn. Ilgai derėsi – brangiai mokėsi PPr186. Dera žąsį – perka vištą KrvP(Mrk). Jau tavo kumelę varnos dẽra (greit dvės) Plv. | refl.: Martynas užmokėjo prašytą kainą, nė kiek nesiderėdamas I.Simon. Reikė da derė́tis – būt išleidę Kt. Jis pirkdamas visada daug dẽrasi Gs. Apžiūrėjus jo ir mano malkas, moteris ėmė derėtis rš. ║ tarti vestuves, kalbinti tuoktis, žadėtis: Pradėjo derė́ti su kita pana Lc. Aš jau derėjau (dėl vedybų), o tu dar žąsis ganei Šts. Atjojo bernužėlis per lygiuosius laukelius manęs derėti – jaunos mergelės ir žaliosios rūtelės LTR(Prl). Anie derė́jo derė́jo, buvo jau ir žiedus nusipirkę, bet suskydo Brs. 2. intr. lažybų eiti, kirsti, lažintis: Dẽram iš pusbutelio! Ds. | refl.: Galiu derė́tis, kad ryt bus gražus oras Škn. Einam derė́tis Grž. 3. intr. gerai sugyventi, sutikti, sutarti: Geras žmogus su visais dẽra Prng. Ji su marčia labai derė́jo Užp. 4. intr. tikti, pritikti, būti tinkamam, priimtinam; reikėti: Kiekvienas padargas padėtas, kur jam dera, net šienvirvei kablys, ir tai savo vietoje J.Dov. Argi dẽra tau su tuo piemeniu ažsidėt? Ktk. Paršelis gal jau į bekonus derėti Šts. Šašuots pavasario sniegas žiemos jau nedera keliui K.Donel. Niekad nèdera juoktis iš kito nelaimės Škn. Per nedera tokiam suodinam švariu rūbu vilktis Ds. Senam žmogui nèdera jau taip blevyzgot Klt. Ištekėjai – ir nebèderi mergų kumpanijon Užp. Bau dera sabatoje gydyti? BPII417. | Kas ėda su mėsa, kai pasninkas, tas neturi paskui ir deramoms (ne pasninko) dienoms Vdk. Par ištisą gavėnią virė dẽramus valgius Up. ^ Senam dẽra patarti, jaunam – paklausyti TŽIII375.
deramaĩ adv.: Jis pasijuto tarsi patekęs pas seniai pažįstamus žmones, kurie džiaugėsi galį deramai priimti laukiamą svečią J.Avyž. Toji reikšminga sukaktis buvo deramai mūsų atšvęsta rš. dẽrančiai adv.: Nauda derančiai imama SD78.
5. intr. R, K būti naudingam, tikti: Kad jau ne tam dẽra žmogus, tai ką ten jį siunti Slm. Geri paukščiai dera veislei palikti rš. Bederam šunims lakinti mes seniejai Šts. Kam derės mano sveikata, jei nedarbuosiuos? M.Valanč. Nedera (mumus) teipo daryti BB2Moz8,26. Daiktas nederąs SD176. Esi niekam nederąs purvas po akimis jo MP75. Jis jau niekam nedera, nors ant šuns mesk Lkš. ^ Kas tau gera, tai ir kitam dera TŽIII378. Dera nei yla vienam darbui B. 6. intr. tikti, būti gražu: Tai tau dẽra šitas rūbas, kaip kita atrodai Trgn. Labai dẽra šita kepurė Rk. Jai skepeta dẽra Vs. ║ tikti, derintis: Ir ežeras, ir kalnai, ir smėlynai taip gražiai tarp savęs derėjo, jog malonu buvo iš tolo žiūrėti A.Vien. Dera kaip vyža batui LTR. | Bulbelė su sviestu dẽra (skanu) Brsl. ^ Kol lubos nedera su bolkėm? Mlt. 7. tr. erzinti: Kregždės dẽra vanagą Brt. ║ išjuokti: Vyrai vis dẽra kvailesnę mergą Brt. \ derėti; apderėti; įderėti; išderėti; nuderėti; paderėti; priderėti; suderėti; užderėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • derėti — 2 derėti, dẽra (dẽri, dẽria Pc), ėjo 1. intr. augti, vešėti, duoti derlių: Po daugiamečių žolių gerai dera visos kultūros rš. Pas mus rugiai dẽra gerai Pls. Pjauti linksma, pjauti gera, kai rugeliai gerai dera O. Dẽri žmonėmi linai, tik mumi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • derėti — vksm. Šiẽmet gerai̇̃ derėjo javai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tikti — tikti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), tìko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr 1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • derėjimas — 1 derėjimas sm. (1) 1. → 1 derėti 1: Derėjimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu Kt. Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą V.Piet. Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko LC1887,9. | refl.: Baisus derėjimasis!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paderėti — 1 paderėti, pàdera, ėjo 1. tr., intr. kurį laiką derėti, palygti: Paderėjo vienas [arklį], paderėjo kitas, bet nepirko Rdm. ^ Pirksi ar nepirksi – paderėti gali PPr405. | refl.: Pasiderėk, gal nuleis Grž. 2. intr. SD62 tikti, būti priimtinam: Ar …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prametumas — prametùmas sm. (2) savybė derėti pramečiui: Efektyviomis agrotechnikos priemonėmis galima priversti obelis ir kriaušes derėti kasmet, t. y. panaikinti derėjimo prametumą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priderėti — 1 priderėti, prìdera, ėjo 1. tr. derantis papildomai sutarti, sulygti: Tėvas priderėjo dar ir grūdų truputį Ut. Ar priderėjai jam akmenis išversti? Grž. Priderėjo karvę prieg skerdžiu ganyt Lp. Davė dar sermėgą, nors ir nebuvo priderėta Brs. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritikti — pritìkti Š; H, N, L, Rtr 1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk. pritiktinaĩ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alčyti — ×al̃čyti, ija, ijo (sl.) intr. 1. Lel įkyriai ko prašyti: Čigonė taip moka al̃čyt, kad ji ir iš gervės pieną išprašytų Jž. 2. Svn derėti: Ko čia beal̃čiji, mokėk, ir gana Užp. | refl.: Mokėk pinigus, o jei ne, tai nesial̃čyk Mrs. alčyti; išalčyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apderėti — 1 apderėti, àpdera, ėjo tr., intr. K derantis apsiklausinėti: Apderėk gerai, gal gausi pigų arklį pirkt Ėr. Aš jau apderėjau čia kumelį Jž. | refl. tr.: Turiu apsiderėjęs gerą karvę, žadu pirkt Rm. ║ tr. sutarti vestuves: Apderėjau pačią Lk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”